Geografinė padėtis
Marijampolės apskritis įsikūrusi Lietuvos pietvakariuose. Tai viena iš dešimties šalies apskričių, įsteigtų 1995 metais. Apskrities plotas 4462,6 km2, o tai sudaro 6,8 % Lietuvos teritorijos. Apskritis suskirstyta į 5 savivaldybes- Marijampolės (755 km2), Kalvarijos (441 km2), Kazlų Rūdos (555 km2), Šakių rajono (1453 km2) ir Vilkaviškio rajono (1259 km2).
Marijampolės apskritis yra patogioje geografinėje padėtyje: vakaruose ribojasi su Rusijos Federacija – Kaliningrado sritimi, pietuose – su Lenkijos Respublika, o taip pat su Alytaus, Kauno ir Tauragės apskritimis.
Apskrities centras – Marijampolės miestas. Atstumas nuo Marijampolės iki Vilniaus – 139 km, iki Klaipėdos – 231 km, iki Lenkijos Respublikos sienos – 28 km. Svarbiausi apskrities miestai – Marijampolė, Vilkaviškis, Šakiai.
Regiono teritoriją kerta du svarbūs tarptautiniai transporto koridoriai: Šiaurės-Pietų kryptimi – I Kretos koridorius ir Rytų-Vakaų kryptimi - Kretos IX koridoriaus atšaka.
2003 metais užbaigta tarptautinės magistralės E67 – „Via Baltica“ (Helsinkis-Talinas-Ryga-Panevėžys-Kaunas -Marijampolė-Varšuva-Berlynas) pirma eilė. Ši magistralė - transeuropiniė greitkelių sistemos dalis, sujungianti Šiaurės valstybes su Centrine ir Vakarų Europa.
Marijampolės apskrityje yra gerai išplėtotas automobilių kelių tinklas. Apskritį kerta svarbios automagistralės: A7 (Marijampolė-Kybartai), A5 (Kaunas-Marijampolė-Kalvarija) ir A16 (Marijampolė-Prienai-Vilnius). Kybartuose veikia Lietuvos ir Rusijos pasienio muitinė, o Kalvarijoje - Lietuvos ir Lenkijos pasienio muitinė.
Apskritį kerta dvi transeuropinio transporto tinklo geležinkelio linijos. I Šiaurės-Pietų koridoriui priklausanti geležinkelio linija Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva ir IX Rytų-Vakarų koridoriaus atšaka Kaunas-Kaliningradas. Per Marijampolę į Lenkiją ir Vakarų Europą projektuojamas naujas europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ su krovinių perkrovimo stotimi ties Marijampole. Šis geležinkelis sudarys sąlygas sujungti regiono kelių ir geležinkelių tinklus su transeuropinių tinklų sistema.
Socialinė regiono charakteristika
Apskrityje gyvena 183,9 tūkst. žmonių. Moterys sudaro 52,4 %, o vyrai – 47,6 % apskrities gyventojų. Miestuose gyvena 49,3 % žmonių, o kaimuose - 50,7 %. Daugiausia kaimo gyventojų yra Vilkaviškio ir Šakių rajonuose.
Gyventojų tankumas apskrityje – 41,1 gyv./1 km2: didžiausias – Marijampolės savivaldybėje, mažiausias – Šakių rajono savivaldybėje.
2000–2005 m. gimstamumas apskrityje sumažėjo nuo 2084 iki 1655 gimusių vaikų. Nors gimstamumas regione (9 %) prilygsta respublikos vidurkiui (8,9 % 2005 m.), bet mirtingumas (13,6 %) yra žymiai aukštesnis. Dėl to depopuliacijos procesas čia yra gilesnis.
Gyventojų skaičių mažina ir didesnis įmonių išvykimas iš apskrities, nei atvykimas. 2001-2006 metų laikotarpiu į apskritį atvyko 12,7 tūkst. žmonių, o išvyko – 14,6 tūkst. žmonių. Didelį gyventojų išvykimą skatina ir didelis žmonių, gyvenančių kaimuose skaičius, nes moderniam žemės ūkiui reikia vis mažiau darbo rankų.
Gyventojų amžiaus struktūra Marijampolės apskrityje yra palankesnė nei visoje Lietuvoje. Čia vaikai iki 15 metų amžiaus sudaro daugiau kaip penktadalį visų gyventojų. Darbo išteklių trūkumą dalinai kompensuoja dirbantys pensinio amžiaus žmonės. Daugiausia darbingo amžiaus žmonių yra Marijampolės savivaldybėje (62,6 %), o mažiausia – Šakių rajono savivaldybėje (56,4 %).
Užimtumas
Padėtis Marijampolės apskrities darbo rinkoje šiame dešimtmetyje ėmė sparčiai gerėti. 2001– 2005 m. 15-64 m. amžiaus gyventojų užimtumo lygis Suvalkijos regione išaugo nuo 54,4 % iki 63,6 %. Vyrų užimtumo lygis apskrityje 2005 m. buvo bene didžiausias šalies regionų mastu – 68,2 %, tuo tarpu moterų užimtumas buvo mažesnis (59,2 %). Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, galima įžvelgti paslaugų sektoriaus plėtrą didinant moterų užimtumą. Užimtumo augimą lydėjo teigiami pokyčiai užimtųjų struktūroje. Mažėjo dirbančiųjų žemės ūkyje (nuo 35,7 % iki 31,0 %) ir didėjo paslaugų sektoriuje (nuo 41,8 % iki 45,9 %). Nežiūrint į tai, užimtųjų dalis Marijampolės apskrities agrariniame sektoriuje išliko vis dar pakankamai didelė. Kita vertus, tai liudija apie potencialias galimybes pritraukti darbo jėgą iš žemės ūkio į paslaugų sektorių, kuris Lietuvos mastu dar atsilieka šioje apskrityje. Regiono pramonės sektoriuje dirbo 16,6 %, o statybose – 6,6 % užimtųjų. Užimtumo statyboje dalis regionų mastu Marijampolės apskrityje bene žemiausia. Tai rodo geras potencialias užimtumo plėtros galimybes šioje veikloje.
Užimtųjų skaičius Marijampolės apskrityje 2001-2005 m. augo greičiau nei vidutiniškai šalyje (regione 13,3 %., šalyje – 9 %).
Nedarbo lygis Marijampolės apskrityje gerokai mažesnis nei šalies vidurkis (2005 m. buvo žemesnis 5,3 %). 2001 - 2005 m. nedarbo lygis regione mažėjo itin sparčiai (nuo 18,5 % iki 3 %). Ypač sparčiai sumažėjo vyrų nedarbas (nuo 19,2 % iki 2,3 %) bei jaunimo nedarbas (nuo 26,7 % iki 4,6 %). Jaunimo nedarbo lygis buvo mažiausias visų apskričių mastu. Moterų nedarbo lygis paskutiniaisiais metais tapo kiek aukštesnis nei vyrų (2005 m. buvo 3,8 %).
Didžiausią paklausą apskrityje turi paslaugų sektoriaus darbuotojai, turintys tiek specialų profesinį, tiek aukštąjį išsilavinimą. Nedarbo lygis mažėja dėl kryptingos žmonių vystymosi veiklos bei teisingos darbo jėgos parengimo politikos.
Pagrindiniai ekonominiai rodikliai
Marijampolės apskričiai tenka 3,5 % Lietuvoje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Marijampolės apskrityje sukuriamas bendrasis vidaus produktas (BVP) turi augimo tendenciją. Nuo 2001 m. iki 2005 m. pradžios apskrityje sukurtas BVP išaugo nuo 1760,3 iki 2200 mln. Lt. Pagal BVP, tenkančio vienam gyventojui apimtis (11.8 tūkst. Lt) Marijampolės apskritis nėra pirmaujanti. Šį palyginti žemą rodiklį sąlygoja gan didelė žemės ūkio produkcijos gamybos įtaka regione. Per 5 metus nominalus BVP skaičiuojant vienam apskrities gyventojui išaugo 23 %.
Išskirtinis apskrities bruožas Lietuvos mastu - labiau išvystytas žemės ūkis. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės veikloje Marijampolės apskrityje sukuriama net 18,2 % visos bendrosios pridėtinės vertės (BPV) (šalyje - 5,9 %.).
Tiesioginės užsienio investicijos Marijampolės apskrityje
Gerėjant teisinei ir ekonominei aplinkai, investicijų apimtys į Marijampolės apskrityje veikiančias įmones auga. Per 2003-2005 metus investicijų augimo tempai padidėjo 28,4 %. 2005 metais regionas gavo 100,345 mln. litų tiesioginių investicijų. Vienam gyventojui tenkančios investicijos sudarė 546 litus. Didžiąją dalį investicijų gavo Marijampolės savivaldybė – 63,7 %, kitoms savivaldybėms teko: Šakių r. sav. – 19,3 %, Kazlų Rūdos sav. – 11,6 %, Vilkaviškio r. sav. – 5,4 %, Kalvarijos sav. – 0,02 % investicijų. Didžiausių tiesioginių užsienio investicijų sulaukė apdirbamoji pramonė. Investuota į maisto produktų ir gėrimų gamybą, tekstilės gaminių gamybą bei didmeninę ir mažmeninę prekybą, paštą ir telekomunikacijas, finansinį tarpininkavimą, viešbučius ir restoranus, statybą ir nekilnojamą turtą. Daugiausia apskrityje investavusios šalys yra Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Estija, Vokietija, kartu investavusios 56 % visų tiesioginių investicijų. Nemažą įtaką investicijų skatinimui turėjo aktyvi apskrities, savivaldybių ir verslo struktūrų veikla bei tarptautinis bendradarbiavimas.
Įgyvendinant PHARE 2003 programos finansuojamą projektą “Parama plyno lauko investicijų įgyvendinimui Lietuvoje”, yra kuriama pramoninė zona Marijampolės savivaldybėje. Į ją bus siekiama pritraukti užsienio bei vietinio kapitalo įmonių investicijas. Šis projektas jau įveikė pirmąjį etapą. Yra nupirktas reikalingas projektui apie 80 hektarų žemės sklypas prie pat Marijampolės. Savivaldybė planuoja čia nutiesti reikiamus kelius, elektros linijas, dujų magistrales, vandentiekio ir kanalizacijos tinklus. Tokioje pramoninėje zonoje besisteigiančioms įmonėms parengta sklypų infrastruktūra bus svari parama verslui plėtoti.
Pramonė
Apskrities pramonė palaipsniui prisitaiko prie tarptautinės ekonominės veiklos sąlygų. Po 2002-2003 metais gautų pasirengimui ES narystei skirtų fondų lėšų, regiono įmonėse paspartėjo ISO standartų, naujų technologinių linijų bei įrengimų įdiegimas, kompiuterizacija, marketingo vystymas, darbuotojų kvalifikacijos kėlimas bei mokymosi sąlygų gerinimas.
Pagrindinės apskrityje plėtojamos pramonės šakos yra maisto, tekstilės, statybinių medžiagų, įrengimų gamybos, metalo ir medžio apdirbimo pramonė. Didžiausios įmonės sutelktos savivaldybių centruose: Marijampolėje, Vilkaviškyje, Kazlų Rūdoje, Kalvarijoje, Šakiuose.
Iki 2006 metų antro pusmečio pradžios Marijampolės apskrityje buvo įregistruota 3019 juridinių asmenų. Iš jų didžiausią daį� sudarė individualios įmonės (1908) ir uždarosios akcinės bendrovės (994).Be jau paminėtų regione veiklą vykdo 52 žemės ūkio bendrovės, 38 kooperatinės bendrovės, 9 akcinės bendrovės, 9 tikrosios ūkinės bendrijos bei 5 komanditinės ūkinės bendrijos.
Daugiausia veikiančių įmonių dirbo prekybos sferoje – 33 %, pramonės – 10 %, transporto ir sandėliavimo – 9 %, žemės ūkio – 5 %, statybos – 3 %.
MAISTO PRODUKTŲ GAMYBA
Mėsa ir jos gaminiai – veikia vienintelė Baltijos šalyse specializuota kalakutų auginimo, skerdimo ir kalakutienos perdirbimo įmonė. Kokybiškos produkcijos gamybai pasirinkta kompanijos “Stork” PMT B.V. skerdimo linija. Užauginama daugiau kaip 500 000 tūkst. kalakutų per metus, iš kurių pagaminama daugiau kaip 5500 tonų kalakutienos. Firminėse parduotuvėse įrengtos specialios kompiuteriu valdomos krosnys, kuriose kepama mėsa. 2004 metais gautas Europos Sąjungos (ES) veterinarijos sertifikatas, leidžiantis prekiauti mėsos gaminiais visose ES valstybėse. Taip pat gavusi Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumo sertifikatą BRC Global Standart, Kokybės valdymo sistemos sertifikatą ISO 9001:2000, Aplinkos apsaugos vadybos sistemos sertifikatą ISO 14001. Produkcija eksportuojama į Latviją, Estiją, Belgiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Airiją, Angliją ir Vokietiją.
Duonos ir pyrago gamyba - regione veikia duonos, pyrago, konditerijos gaminių iš šaldytos tešlos gamyba. Marijampolėje veikia vienintelė Baltijos šalyse kepykla, turinti BRC sertifikatą. Neseniai pastatytas modernus, atitinkantis europinius standartus gilaus šaldymo sandėlis. Tai vienas didžiausių tokio tipo sandėlių Baltijos šalyse – jame telpa 2650 europalečių su produkcija, kurią sudaro daugiau kaip 160 pavadinimų gaminiai.
Regione malami kvietiniai, sijoti ir pasijoti ruginiai miltai. Per mėnesį pagaminama apie 400 t miltų. Įsigytas miltų pakavimo aparatas. Fasuojama į maišelius po 2 kg. 70 % miltų parduodama kitoms kepykloms, bei pateikiama į mažmeninės prekybos tinklus, o likusieji sunaudojami kepykloje.
Apskrityje plačiai išplėsta duonos, pyrago, konditerijos gaminių gamyba. Veikia penktas pagal dydį ir pajėgumus duonos ir pyrago gamintojas Lietuvoje, taip pat dar keletas pirkėjams gerai žinomų gamintojų. Kepama įvairi produkcija: duona, bandelės, batonai, pyragai, miltiniai konditerijos gaminiai, picų papločiai, proginiai gaminiai. Duona kepama panaudojant natūralius raugus ir augalinius prieskonius. Gaminiais prekiauja fiziniai asmenys, maisto prekių parduotuvės bei Maxima, Iki, Rimi prekybos centrai Vidurio ir Rytų Lietuvoje, taip pat yra kelios firminės kepyklų parduotuvės. Dalis produkcijos eksportuojama į Lenkiją, kur lietuviška duona turi paklausą. Priimami vienetiniai užsakymai.
- Cukraus gamyba. Apskrityje veikia seniausias Lietuvoje, dar 1931 m. pastatytas cukraus fabrikas. 1999 m. buvo pradėtas modernizuoti. Įdiegta moderni gamybos įranga, visiškai kompiuterizuotas utfelio gamybos cechas, veikia dujofikuota katilinė. Per parą perdirbama 2400 t cukrinių runkelių. Fabrikas turi 20,86 tūkst. tonų cukraus kvotą, tačiau pagamina 28-30 tūkst. tonų cukraus. Virškvotinis cukrus realizuojamas už ES ribų, o kvotinis – Lietuvoje, Švedijoje, Suomijoje. Tai vienas moderniausių vidutinio dydžio ES cukraus fabrikų.
- Pieno perdirbimas. Apskrityje veikia viena didžiausių ir pajėgiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje bei vienintelė pieno konservų gamintoja Baltijos šalyse, kurios technologinė struktūra pritaikyta gaminti produkciją dideliu mastu. Per parą superkama daugiau kaip 200 t pieno. Maksimalios pieno supirkimo galimybės – 300-400 t per parą. Pieno miltų pagaminama per mėnesį apie 1000 t. Regione gaminami pieno konservai, pieno miltai, skardinės dėžutės, s�riai, sviestas, varškė, grietinė, grietinėlė, saldūs sūreliai. Atsiradus poreikiui atnaujinta kondensuoto pieno gamyba, taip pat teikiamos fasavimo paslaugos.
- Vaisių perdirbimas. Veikia sulčių gamybos cechas. Yra koncentruotų sulčių gamybos linija, įdarų virimui ir pomidorų padažui tinkama įranga. Sezono metu perdirbama apie 15 – 18 tūkst. t obuolių. Asortimentą sudaro gaminamos koncentruotos, skaidrintos obuolių sultys, obuolių aromatas (natūrali kvapioji medžiaga), džiovinamos obuolių išspaudos, gaminami iš įvairių vaisių ir uogų įdarai, pomidorų padažas.
FASAVIMO IR PAKAVIMO ĮRENGIMAI
-Apskrityje konstruojami, bandomi ir gaminami Įvairios paskirties, plataus pritaikymo spektro automatizuoti, skirti skystų, pastos pavidalo bei vienetinių maisto produktų fasavimo ir pakavimo technologiniai įrengimai. Gamyboje naudojamas nerūdijantis plienas iš Švedijos, Vokietijos arba korozijai atsparus aliuminis. Gaminamos glaistytų varškės sūrelių, skaidulinio sūrio gamybos linijos, valgomųjų ledų fasavimo ir grūdinimo linijos, tirpinimo, smulkinimo, duonos pjaustymo, pakavimo į polimerinius maišelius, užsukamų dangtelių uždarymo mašinos, įvyniojimo, pakavimo automatai, įvairūs dozatoriai, pagalbiniai įrenginiai. Produktai gali būti pakuojami į aliuminio foliją, pergamentą, polistirolinę, polietileninę, polipropileninę ar kitą pakuotę. Prieš kelis metus pradėta serijinė glazūravimo mašinų bei aušinimo tunelių, skirtų konditerijos pramonei, gamyba.
BALDŲ GAMYBA IR MEDŽIO APDIRBIMAS
-Marijampolės apskrityje yra atidarytas didžiausias Baltijos šalyse, užimantis 10 000 m2 plotą, baldų fabrikas, gaminantis baldus gyvenamosioms patalpoms (spintas, lovas, stalus ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, kad fabrikui reikia daug medienos plokščių, jau 2006 m pabaigoje turėtų pradėti veikti medienos drožlių plokščių gamybos fabrikas. Jame bus įdiegtos naujausios gamybos technologijos, kurių pagalba pagaminta produkcija bus tiekiama kaip žaliava baldų gamybos įmonėms. Fabrike bus pagaminama per parą apie 1400 m3, o per metus – 350-450 tūkst. m3 medienos drožlių plokštės. Šio projekto įgyvendinimas turės didelės reikšmės šalies baldų pramonės plėtrai ir jos konkurencingumui didinti.
-Regione veikia minkštųjų spyruoklinių ir korpusinių, sendinto medžio masyvo baldų gamyba ir prekyba. Minkštieji komforto baldai ir ekonominės klasės baldai gaminami su miegojimo funkcija. Didelis baldų pasirinkimas, skirtas viešbučiams, barams, įstaigoms. Taip pat gaminami unikalūs, vienetiniai, pagal specialius užsakymus baldai, bei lauko baldai.
-Veikia vienas didžiausių klijuotos medienos konstrukcijų gamintojų Baltijos šalyse. Iš klijuotos medienos gaminamos laikančiosios sijos, santvaros, arkos, rėmai. Gaminiai sėkmingai naudojami sporto ir poilsio, sandėliavimo, žemės ūkio pastatų konstrukcijose.
- Gaminami Europos standarto palečių ruošiniai, nedideli iš eglės, pušies apipjautų, obliuotų rąstų nameliai, pirtys, iš obliuotų lentelių ar juostelių pavėsinės, supynės, tvoros, vartai, laiptai.
-Apskrityje gaminamos įvairių tipų ir gabaritų irklinės valtys, burinės valtys, nedidelių gabaritų ir mažos grimzlės kreiserinės jachtos, atliekamas jachtų medinių korpusų remontas. Tai vienintelė visoje Lietuvoje tokio tipo gamykla.
TEKSTILĖS PRAMONĖ
-Marijampolėje veikia vilnonių audinių, akrilo pluošto verpalų, putliųjų verpalų, verpalų iš natūralaus pluošto gamyba. Iš verpalų mezgami trikotažo gaminiai, audžiami gobelenai baldams, pledai. Gamyboje naudojama vilna importuojama iš Naujosios Zelandijos, Pietų Amerikos, Australijos. Taip pat perkami tekstiliniai medvilnės verpalai. Atliekamos verpimo, pervyniojimo, putlinimo, dažymo paslaugos, nes šioms operacijoms atlikti yra sumontuoti naujausi įrengimai.
-Regione atliekamos tekstilės gaminių dygsniavimo paslaugos daugiaadatinėmis dygsniavimo mašinomis. Dygsniuoti audiniai su sintetiniu vatinu naudojami tiek drabužių gamyboje (dygsniuotas pamušalas), tiek baldų ir patalynės gamyboje (dygsniuoti čiužiniai, pagalvės, antklodės, antčiužiniai). audžiami grynavilniai baldiniai audiniai, pledai.
- Veikia didžiausia tekstilinės apdailos ir siuvinėjimo įmonė Baltijos šalyse. Vienintelė Lietuvoje, turinti lazerius, skirtus audinio graviravimui, deginimui, aplikacijų gamybai. Taip pat gaminamos įvairių tipų ir formų kepuraitės, suvenyrai.
-Veikia vaikiškų drabužių, jų detalių siuvykla.
METALO KONSTRUKCIJOS
Apskrityje gaminami ryšio antenų bokštai, stiebai skirti GSM radijo ryšio ir relinio ryšio antenoms tvirtinti bei konteineriai mobiliojo ryšio įrangai montuoti. Surenkami bokštai gali būti 30 –70 m aukščio, ostiebai – 30 – 126 m aukščio. Konteineriai gaminami iš plieninių šaltu valcavimu lankstytų profilių ir banguotų lakštų. Konteineriai apšiltinti, viduje sumontuota ventiliacijos ir šildymo sistema reikiamai temperatūrai bei drėgmei užtikrinti. Šiuos konteinerius galima nesunkiai pervežti ir sumontuoti bet kurioje vietoje.
Gaminami įvairios paskirties nameliai–konteineriai, skirti poilsiui poilsiavietėse, kempinguose, darbininkų poilsiui statybos vietose, taip pat 4-ių tipų nameliai-konteineriai pagal standartus ISO 1496 ir ISO 668 su viduje sumontuota ventiliacijos bei šildymo sistema.
Gaminamos statybinės metalo konstrukcijos, skirtos pakabinamų lubų, stoginių, karkasų ir kitų pastato dalių montavimui. Konstrukcijos suvirinamos pusiau automatiniu suvirinimo bųdu angliaū�gštės dujų aplinkoje.
Neseniai pradėtos gaminti 11 metrų aukščio metalo konstrukcijos, kurios reikalingos montuojant didžiausią pasaulyje orlaiv į“Airbus A380”. Švedijos koncernui “Sandvik” gaminamos akmenskaldės važiuoklės. Tokia akmenskaldą yra naudojama kalnakasybos pramonėje.
METALO APDIRBIMAS
Gaminami aukštos kokybės ir sudėtingos konfigūracijos kaltiniai gaminiai. Gaminamos plieninės generatorių dalys ir kitos detalės, kurios naudojamos automobilių pramonjėe. Gaminius naudoja “Volvo”, “Renault”, “General Motors” koncernai. Atliekamos skardos pjaustymo, karpymo, virinimo, štampavimo, valcavimo, tekinimo, frezavimo, šlifavimo, metalo lankstymo, plieninių paviršių paruošimo prieš dažymą šratavimo kameroje paslaugos. Tam įsigyti lazeriniai metalo pjaustymo įrenginiai, frezavimo ir tekinimo staklės. Gaminama tiek vienetine, tiek masine gamyba.
Regione gaminamos sudėtingos, reikalaujančios ypatingo tikslumo, detalės, kurios naudojamos maisto bei automobilių pramoneje. Dirbama su 22 CNC tekinimo, 13 CNC frezavimo įrenginiais, taip pat veikloje naudojamos ne programinio valdymo tradicinės metalo apdirbimo staklės. Vykdomi stambių gamintojų (“Elektrolux”, “Continental”) užsakymai, kuriems tiekiami įvairūs jų gaminių sudedamieji mazgai bei detalės. Per metus išleidžiama apie 5500 gaminių rūšių.
Regione yra pardavinėjamos programinės staklės, atliekamas jų aptarnavimas ir remontas, platinama gamybos planavimo ir valdymo sistema FORB.
Gaminama katilinėms skirta įranga, pritaikyta kūrenti biokuru.
ŽEMĖS ŪKIS
Pagal gyvenamą vietą, ūkio veiklos pobūdį bei gyventojų užimtumo pasiskirstymą ūkio sektoriuose žemės ūkis yra pagrindinė regiono šaka. Marijampolės apskrityje, kuri yra išsidėsčiusi lygumų regione, žemės derlingumas ypač palankus intensyviai žemės ūkio plėtrai.
Žemės ūkio paskirties žemė užima 67 % apskrities teritorijos. Tai yra didžiausias rodiklis ne tik Lietuvoje, bet ir tarp Baltijos valstybių regionų. 2006 metų pradžioje žemės ūkio naudmenos sudarė 299,8 tūkst. ha, iš kurių ariamoji žemė – 260 tūkst. ha, pievos – 35,4 tūkst. ha, sodai ir uogynai – 4,3 tūkst. hektarų. Žemės ūkio naudmenų kokybė apskrityje yra ypač gera, vidutinis žemės našumo balas – 47,6 (Lietuvoje – 39,1). Apskritis pasižymi didžiausiais Lietuvoje cukrinių runkelių, grūdinių kultūrų derliais, atitinkamai – 44,4 t ir 3,7 t iš 1 ha.
Didelius kultūrų derlius sąlygoja ne tik didelis žemės našumas, bet ir aukšta trąšų kokybė. Regione veikia trąšų gamykla, pagaminanti per metus apie 160 tūkst. tonų įvairios sudėties kompleksinių trąšų bei trąšų mišinių. Asortimentą papildo skystosios kompleksinės trąšos, mikroelementinės trąšos, trąšos ekologiniams ūkiams. 2005 m. trąšoms suteiktas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 EB atitikties sertifikatas, kuris suteikia galimybą be papildomos registracijos jas naudoti visose Europos Bendrijos šalyse.
Grūdiniai pasėliai sudaro daugiau kaip 61 % visų pasėlių ploto ūkiuose. Pasėlių struktūra pastaraisiais metais keičiasi – vis didėja grūdinių kultūrų plotai: kviečių, kvietrugių, miežių, rapsų. Tam įtakos turi išaugusi šių kultūrų paklausa. Tai nulėmė apskrityje pastatytos ir pradėjusios veikti naujos biodyzelino bei kombinuotų pašarų gamyklos. Ruošiamasi pastatyti etanolio gamyklą.
BIODYZELINO IR ETANOLIO GAMYBA
-Regione dar 2006 m. pradės veikti biodyzelino gamybos fabrikas bei rapsų aliejaus spaudykla. Biodyzeliną planuojama gaminti iš ūkininkū užaugintų rapsų, iš kurių bus spaudžiamas aliejus. Planuojamas pajėgumas 2006 metais – 12 000 t biodyzelino per metus, o 2007 metais – 24 000 t.
-Etanolio gamyba planuojama iš kvietrugių, o ateityje ir iš cukrinių runkelių. Gamybos apimtys turėtų siekti apie 25 000 t.
KOMBINUOTŲJŲ PAŠARŲ GAMYBA
Apskrityje nuo 2002 metų veikia kombinuotųjų pašarų gamykla, gaminanti kokybiškus, tiksliai subalansuotus visaverčius pašarus ir lesalus kalakutams, vištoms, antims, kiaulėms, triušiams, žuvims. Pašarų ir lesalų gamybai stengiamasi naudoti kuo daugiau vietinių žaliavų: kviečių, miežių, kvietrugių, rugių, avižų, kukurūzų, sojų bei saulėgrąžų rupinių ir kitų. Per metus sunaudojama daugiau kaip 15 000 tonų įvairių grūdinių žaliavų.
Gamykloje įdiegta moderni “Cimbria Unigrain A/S” bei “Sprout Matador” pašarų gamybos įranga. Gamyba yra visiškai kompiuterizuota, o dauguma procesų automatizuoti. Granuliavimo įrenginio pajėgumas 10 tonų per valandą. Gaminamos 3 mm ir 5 mm granulės. Per metus gali pagaminti apie 25 000 t aukščiausios kokybės kombinuotųjų pašarų.
Didėjanti gamyba apskrities įmonėse sąlygojo eksporto augimą, kuris per 5 metus padidėjo beveik 2 kartus. . Eksporto augimą lėmė didėjanti maisto produktų, trikotažo gaminių, medienos plokščių gamyba.
Tai puikus Marijampolės regiono verslumo pavyzdys, rodantis verslininkų sugebėjimus ir regiono galimybes būti verslo tiltu tarp Vakarų ir Rytų, išnaudojant užsienio kalbų mokėjimą ir aukštą darbo kvalifikaciją.
Marijampolės regiono plėtros vizija
-Tai pasienio regionas su išplėtota kelių infrastruktūra Rytų ir Vakarų sankryžoje bei aukštos kokybės paslaugų ir logistikos tinklu pasienio ruože, atitinkančiu aplinkos apsaugos reikalavimus.
- Tai regionas, puoselėjantis konkurencingą Lietuvos ir Europos sąjungos rinkose tradicinį ir alternatyvų žemės ūkį, galintį užtikrinti žaliavų maisto pramonės įmonėms.
- Tai regionas, su našia pramone, kurios produkcija konkurencinga Lietuvos ir užsienio rinkose, bei palankiomis sąlygomis smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai, pritraukiant nacionalines ir užsienio investicijas.
- Tai regionas, turintis didelį profesinio rengimo ir studijų potencialą, kuris yra efektyviai išnaudojamas kvalifikuotos žinių ir informacinės visuomenės kūrimui bei mokymosi visą gyvenimą sąlygų sudarymui, taikant lanksčią strategiją, orientuotą į Marijampolės ir aplinkinių regionų poreikius.
- Tai regionas, su modernizuota viešąja infrastruktūra saugioje ir švarioje aplinkoje, puoselėjantis išsaugotą turtingą kultūrinį paveldą.
- Tai regionas, turintis regioninį centrą – Marijampolę, kurio plėtra sąlygoja aplinkinių teritorijų integraciją į ekonominius vystymosi procesus ir užtikrina socialinę sanglaudą.
